Kaip pasikeistų įmonės valdymas, jeigu būtų įteisintas dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas (DI)

Tai skaitmeninio kompiuterio arba kompiuterio valdomo roboto gebėjimas atlikti užduotis, kurios paprastai siejamos su protingomis būtybėmis. Teisė dar pilnai to nepripažino. Šis terminas dažnai vartojamas projektuose, skirtuose sistemoms, pasižyminčioms žmogui būdingais intelektiniais procesais, tokiais kaip samprotavimas, prasmės priskyrimas, apibendrinimas ar mokymasis iš ankstesnės patirties, kurti. 

Kompiuterio sąvokai šiandienine prasme atsiradus XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, nepaisant nuolatinės kompiuterių apdorojimo spartos ir atminties talpos pažangos, dar nėra programos, kuri galėtų prilygti žmogaus lankstumui atliekant kasdienes užduotis, kurios yra platesnės apimties arba kurioms atlikti reikia per daug informacijos. Tai reiškia, kad dirbtinio intelekto dar neįmanoma visiškai panaudoti sektoriuose, skirtuose žmogaus lankstumui, pavyzdžiui, teisės, prekybos, filosofijos, sociologijos.

Kita vertus, kai kurios programos, atlikdamos tam tikras užduotis, pasiekė žmogaus specialistų ir profesionalų veiklos lygį. Taigi dirbtinio intelekto naudojimas įvairiose srityse, pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje, kompiuterinėse paieškos sistemose, balso ir (arba) rašto atpažinime, sparčiai plečiasi. Tai lemia platų dirbtinio intelekto naudojimą, ypač tokiose srityse kaip e. prekyba, mokėjimų kontrolės sistemos, pokalbių robotai, kainodara, išmanioji logistika.

Intelektas 

Ką reiškia intelekto sąvoka? Net paprasčiausias žmogaus elgesys laikomas intelekto rodikliu, o sudėtingiausias gyvūno elgesys niekada nelaikomas intelekto rodikliu. Koks čia pagrindinis skirtumas? Apskritai žmogaus intelektas paaiškinamas ne vienu požymiu; bet kelių požymių deriniais. Dirbtinio intelekto sąvoka, pagrįsta šiuo paaiškinimu, apima mokymosi, samprotavimo, problemų sprendimo, suvokimo ir kalbos vartojimo ypatybes.

Teisė

Spartus dirbtinio intelekto vystymasis lemia, kad jis plačiai naudojamas visuose sektoriuose. Dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas net teisės srityje, kuri, palyginti su kitais sektoriais, lėčiau žengia koja kojon su technologijomis. Teisės srityje dirbtinis intelektas dalyvauja paieškos sistemos, e. atradimo, sutarčių analizės, bylų prognozavimo ir dokumentų automatizavimo srityse. Dirbtinio intelekto naudojimas šiose srityse suteikia teisininkams galimybę efektyviau, greičiau ir pigiau pasiekti informaciją.

Savo ruožtu reikėtų pažymėti, kad, be dirbtinio intelekto naudojimo naudos, jo struktūroje yra ir nemažai rizikos veiksnių. Dirbtinis intelektas pasiekė tokį lygį, kuris gerokai pranoksta žmogaus galimybes, nes, naudodamasis jame įkūnytais algoritmais, analizuoja daugybę duomenų. Todėl dirbtinio intelekto gebėjimų savarankiškas didinimas yra neapibrėžtumas, kuris kenkia dirbtinio intelekto patikimumui. 

Jei aptariama rizika įvyktų, nes gali būti padaryta įvairios žalos (pavyzdžiui, pažeistos žmogaus teisės), reikės imtis teisinių priemonių. Klausimas, kokiais teisiniais pagrindais grįsti atsakomybę, kuri kils už žalą, kurią gali sukelti dirbtinis intelektas, yra viena iš pagrindinių dirbtinio intelekto teisės temų.

Nors yra nuomonių, teigiančių, kad dirbtinis intelektas Turkijos doktrinoje (taip pat ir kitų šalių doktrinose) turėtų turėti teisinį subjektiškumą su teisėmis ir pareigomis, tačiau išsamaus reglamentavimo šiuo klausimu dar nėra. Pastebima, kad teisinės sistemos vis dar yra nutolusios nuo dirbtinio intelekto idėjos. Tai visiškai suprantama. Iš tiesų yra pavyzdžių, rodančių, kad dirbtinis intelektas pradeda veikti savarankiškai, peržengdamas jį sukūrusių žmonių valią. 

Įmonių teisės taisyklės nėra pagrįstos tuo, kad valdytojas yra dirbtinis intelektas. Direktorių valdyba veikia kaip organas, kuriame priimami svarbūs strateginiai bendrovės sprendimai. Nors sprendimus sveika priimti vadovaujantis nuoseklumo ir logikos principais, sąžinės veiksnys taip pat veiksmingas. 

Emocijos

Žmogaus smegenų lankstumas emociniais aspektais, taip pat logikos ir skaičiavimo atžvilgiu yra sąlyga, kurios nėra dirbtiniame intelekte. Dėl šios priežasties teisinės sistemos įpareigoja valdybos narius elgtis geranoriškai, sąžiningai, rūpestingai ir lojaliai. 

Be to, kai kuriais atvejais iš direktorių valdybos narių gali būti reikalaujama prisiimti riziką. Tokiu atveju dirbtinis intelektas, suprogramuotas pagal skaitines reikšmes, negali imtis iniciatyvos, kokios rizikingose situacijose imasi žmonės. Net jei ateityje šios problemos bus įveiktos, jos dar ilgai kels problemų žmonėms, kurie bus atsakingi už galinčią atsirasti žalą. Dėl to teisinės sistemos dar kurį laiką laikysis atokiau nuo dirbtinio intelekto ir žiūrės į jį atsargiai.